“Atmesdami tai kas mus gąsdina, atmetėm tai kas mus maitina…”

” …kai nebesi naudingas iš racionaliosios pusės žvelgiant, ar tai būtų namas, ar medis, ar netgi žmogus?”

“Civilizacija prigimtinį, natūraliai mūsų būčiai artimą GYVENIMO RATĄ supjaustė į trumputes atkarpas, fragmentuotą, iškreiptą veidrodžių karalystę, kur, pametę amžinybės atskaitos tašką, pasiklydom tarp atspindžių ir projekcijų ir mirtis tapo gyvybe, o gyvybė mirtimi.”

“O man galvą į tas stiklo sienas norisi daužyti, kad už tos trumpos atkarpos, kurią matome per pragmatiškumo filtrą, pasimatytų prigimtinis ratas. Plinta invazinis jaunystės, pragmatiškumo kultas – seni žmonės, medžiai, dalykai kuriuos reikia šalinti, paslėpti, sunaikinti, pakeisti jaunais, kad tik nieks neprimintų nebūties, tačiau kartu tik joje esančios patirties ir išminties versmės.

Skaityti daugiau:
www.gyvasmiskas.lt