Ar kautynės dėl Darbo kodekso – įsisenėjusią darbo santykių ligą nurodantis simptomas?

Neseniai priimtas naujas Darbo kodeksas bei su juo susiję ginčai akivaizdžiai parodė, kiek poliarizuota mūsų visuomenė šiuo klausimu.

Prieštaravimai, regis, esminiai: abu frontai, darbdavių ir darbuotojų, sėdi įsirausę savo apkasuose ir svaidosi argumentais, siekdami įtvirtinti savo pozicijas ir plėsti  teritorijas.

Vieni pasitelkia į argumentus ekonomikos dėsnius, kad, liberalizavus darbo rinkos reguliavimo teisinę bazę ir mokestinę sistemą, tai leis pritraukti daugiau investicijų, noriau ateis užsienio kapitalas, sukursiantis daugiau darbo vietų, atnešiantis daugiau mokesčių į biudžetą, kas reikš kylantį BVP, kylančią paklausą, savo ruožtu kelsiančią pasiūlą ir skatinančią steigti naujus verslus, naujas darbo vietas ir ratas užsisuks, tiesiog reikia išeiti iš saugaus komforto, tiksliau – menamo saugumo zonos, su saugikliais, garantijomis, nes toks saugumas veda į ūkio sąstingį ir izoliaciją ilgalaikėje perspektyvoje, dėl didesnio gėrio tiek pačiam darbuotojui, tiek darbo rinkai.

Kita vertus, darbdaviai jau dabar pasiruošę teikti visas darbuotojo pageidaujamas socialines ir papildomas garantijas, tokias kaip įmokos į antros pakopos pensijų fondą ir pan. geram specialistui, nes puikiai žino, kad pastarųjų rinkoje labai trūksta, nepaisant siūlomų didesnių nei vidutinis atlyginimų bei papildomų skatinimo priemonių, taigi profesionalams, regis, šių saugiklių nereikia – veikia savireguliaciniai darbo rinkos pasiūlos ir paklausos dėsniai.

Skaityti daugiau:
www.bernardinai.lt
www.15min.lt
www.lrt.lt