Nubudome kitokiame pasaulyje nei prieš kelias dienas buvusiame. Jo nepažįstame. Jame veikia, regis, kitokie nei mums įprasti dėsniai, o įprasti neveikia. Pasaulyje, kuriame neįmanoma nieko planuoti, prognozuoti ir fiksuoti, kuriame nebėra lyg šiol buvusių atramų, o prioritetai ir veiklos modeliai apsivertė aukštyn kojom.

Pasaulyje, kuriame kaip ir per visus žmonijos kataklizmus, lyg lakmuso popierėlis išryškėja žmogaus vertė – šalia pasidavusių panikai, agresijai, norui pasipelnyti matome empatijos, kūrybiškumo, kone per parą perėjusių į technologinę v.2 Lietuva platformą organizacijų ir mokymo įstaigų. Laiko apmąstymams ruošoms ir modeliavimams neturime, turime rinktis ir veikti. Į ką remtis visiškos neapibrėžties sąlygomis? Ar tik man vienai atrodo, kad fatališki žmonijos įvykai rutuliojasi pagal tuos pačius siužetus, atsekamus pasakose, mituose, kur dinamika vystosi tarp tų, kurie pasiduoda baimei ir tų, kurie atsispiria jai ir išdrįsta pažiūrėti jai į akis kaip šioje lietuvių liaudies pasakoje.

Skaityti daugiau:
www.15min.lt